Intelekto poveikis genams ir sveikatai

Filosofinėje Vedų tradicijoje intelekto samprata atlieka labai svarbų vaidmenį. Manoma, kad žmogui intelektas yra įgimtas ir atsakingas už aukščiausių psichikų mechanizmų veiklą. Tai reiškia, kad intelektas valdo protą, taip pat juo žmogus gali sąmoningai kontroliuoti ir valdyti biologinius instinktus. Žmogus, turintis žemesnį intelekto lygį, didžiąją gyvenimo dalį vadovaujasi būtent biologiniais instinktais, nesąmoningai reaguodamas į išorinius dirgiklius. Vedinėje sistemoje intelektas priskiriamas vienai iš svarbiausių dvasingumo sričių; jai taip pat priskiriama intuicija ir atmintis.Nors dabartinis mokslas priskaičiuoja daug intelekto sričių, tačiau nereikėtų jo skirstyti tik į intelekto koeficientą ar emocinį intelektą, muzikinį intelektą ir pan. Intelektas – tai sąmonės savybė, leidžianti analizuoti aplinkinį pasaulį, išskirti jame įvairius įvykius ir procesus, rūšiuoti juos, suskirstyti pagal svarbumą. Intelektualus žmogus beveik visada bus plačios pasaulėžiūros ir pasaulėjautos – būtent ši savybė leidžia jam harmoningiau integruotis supančiame pasaulyje. Harmoningiau – tai sąmoningiau, giliau, plačiau. Visa tai atsispindi žmogaus elgesyje, darbuose, sveikatoje, laisvalaikyje, gyvenimo būde. Viena iš svarbiausių intelekto savybių – tinkamai suprasti ir pritaikyti informaciją, ją perduoti. Vadinasi, objektyvumas yra sveikos psichikos ir organizmo pagrindinė savybė. Informacijos perdavimo tikslumas yra svarbiausias organizmo sveikatos rodiklis. Sutrikus informacijos perdavimo mechanizmams, kyla įvairios problemos: ir genetiniame lygmenyje, kur informacijos tikslumas iš esmės svarbus, ir organizmo (organų ir jų sistemų) funkcionavimo procese, ir CNS (centrinės nervų sistemos) bei kūno sąveikoje. Arba psichikoje: tada žmogus pradeda į aplinkinį pasaulį žvelgti iškreiptai, interpretuoja ir aiškina jį savo egoizmo naudai; visa tai vėliau sutrikdo organizmo „grandines“ iki pat genetinio lygmens. Visus šiuos mechanizmus ir jų sutrikimus, išsamiai aprašytus filosofiniuose šaltiniuose (tačiau turėjusius veikiau filosofinę, orientacinę svarbą), plačiau ir detaliau tirti ėmėsi naujausi moksliniai tyrimai. Mokslininkai, tyrę šeimas Škotijoje ir Anglijoje, nustatė, kad aukštesnio intelekto žmonės turi mažiau organizmą veikiančių mutacijų. Davido Hillo komanda iš Edinburgo universiteto Anglijoje vykdė „Generation Scotland“ projektą ir ištyrė 20 000 žmonių – analizavo visų jų giminės genomus. Mokslininkai tyrinėjo specifinį efektą, kai intelektas yra paveikiamas retų genetinių variantų, esančių šeimos genome. Teoriškai svarstant, protingais žmonės tampa todėl, kad turi tam palankius genetinius rinkinius, stimuliuojančius jų intelekto koeficientą. Galima būtų teigti, kad toliau evoliucionuojant toks genų rinkinys turėtų plėstis ir plačiau paplisti. Vis dėlto Davidas Hillas atrado labai retus genų variantus ir mutacijas, kurios kenkia organizmui ir kurias galima lengviau patikrinti, tiriant vienos šeimos liniją. Evoliucijos metu vidinės paklaidos kaupiasi ir sudaro „mutacinį krovinį“, kuris yra perduodamas žmogaus žmogui. Mokslininkai spėja, kad nuo jo priklauso intelekto lygis. Pastebėta, kad protingesni žmonės gyvena sveikiau ir ilgiau, nors dar nėra suprantama, kodėl. Galbūt todėl, kad jie laikosi sveikesnio gyvenimo būdo. Įdomu tai, kad D. Hillo tyrimai parodė, jog tam įtakos turi ir genetika. Kitame tyrime teigiama, kad aukštesnį intelekto koeficientą turintys vaikai turi mažesnę riziką susirgti tokioms ligoms: insultu, vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrimai parodė, kad aukštesnio intelekto žmonės gyvena ilgiau nei turintys žemesnį intelekto lygį. Mokslininkai ištyrė 33 536 vyrus ir 32 229 moteris, kurie gimė Škotijoje 1936 metais ir, būdami vienuolikos metų, atliko intelekto koeficiento nustatymo testus. Buvo nustatyta, kad aukštesnio intelekto žmonėms mirtis iki 79 metų grėsė mažiau, negu žemo intelekto žmonėms. Pavyzdžiui, daug didesnis vaikų intelekto koeficientas sumažina mirtingumą nuo kvėpavimo takų ligų 28 %, koronarinės širdies ligų 25 %, mirtingumą nuo insulto 24 %. Galima tikėtis, kad panašių tyrimų ateityje daugės ir jų svarba augs, nes būtent intelektas bus viena pagrindinių žmonijos vertybių. Straipsnis: balarama.lt